Žmogaus smegenys nėra sukurtos nuolatiniam greitam tempui, įtampai ir savikritikai. Tačiau būtent taip gyvena didžioji dalis žmonių – su nuolat aktyvia streso sistema, kuri ilgainiui tampa – numatytuoju režimu.
Hipnozės klausymas veikia ten, kur formuojasi tavo emocinės reakcijos, savęs vertinimas ir vidinis saugumo jausmas.
Ką apie tai sako mokslas? Neuromoksliniai tyrimai rodo, kad hipnozės metu smegenys pereina į alfa ir teta bangų būsenas – tai būsenos, kuriose: sumažėja pernelyg aktyvus analitinis mąstymas; silpnėja grėsmės signalai; padidėja pasąmonės imlumas naujai informacijai.
Harvardo universiteto ir Stanfordo tyrėjai nustatė, kad hipnozės metu keičiasi aktyvumas smegenų srityse, atsakingose už: savęs suvokimą, emocijų reguliavimą, kūno ir jausmų interpretaciją. Tai reiškia, kad hipnozė ne įtikina žmogų jaustis geriau, o keičia tai, kaip smegenys apdoroja patirtį.
Kodėl poveikis yra ilgalaikis, o ne laikinas? Daugelis metodų veikia tik tol, kol sąmoningai stengiamės. Hipnozės klausymas veikia kitaip – per neuroplastiškumą. Neuroplastiškumas – tai smegenų gebėjimas keistis per kartojimą. Tai tas pats mechanizmas, per kurį: susiformuoja įpročiai, įsitvirtina savikritika, atsiranda nerimo reakcijos. Skirtumas tik tas, kad klausantis hipnozės: kartojama ramybės ir saugumo būsena, smegenys mokosi naujo emocinio atsako, keičiasi automatinės reakcijos, o ne tik mintys. Moksliniai tyrimai apie hipnozės taikymą rodo, kad reguliarus klausymas: sumažina bazinį nerimo lygį, pagerina emocinį stabilumą, keičia žmogaus santykį su savimi net ir praėjus laikui po intervencijos. Tai nėra momentinis atsipalaidavimas. Tai vidinės sistemos perkalibravimas.
Šį poveikį papildo ir kiti psichologiniai mechanizmai. Vienas jų – sugestijos efektas, kai smegenys, būdamos atsipalaidavusios, lengviau priima naujas reikšmes ir interpretacijas, nes sumažėja vidinis prieštaravimas ir skeptiškas filtravimas. Taip pat svarbus emocinės atminties perrašymas: hipnozės metu aktyvinamos tos pačios smegenų struktūros, kurios dalyvauja ankstyvųjų patirčių formavime, todėl nauji saugumo išgyvenimai gali uždengti senus, su stresu susijusius emocinius įrašus. Psichologijoje tai siejama su išmokto saugumo principu – nervų sistema mokosi, kad nebūtina būti nuolat budriam. Be to, hipnozė stiprina vidinį dėmesingumą (interocepciją) – gebėjimą jausti ir atpažinti savo kūno bei emocijų signalus, o tai tiesiogiai susiję su emociniu intelektu ir savireguliacija. Reguliarus klausymas taip pat mažina pasikartojančias neigiamas mintis, kurios palaiko nerimą ir žemą savivertę. Galiausiai, pats ritualas skirti laiko sau stiprina savęs rūpesčio schemą, kuri psichologijoje laikoma vienu pagrindinių ilgalaikio emocinio stabilumo ir sveikos savivertės pagrindų.
Kodėl tai veikia savivertę ir santykį su savimi?
Savivertė nėra loginė išvada. Ji yra emocinis įrašas nervų sistemoje. Jeigu žmogaus sistema ilgą laiką buvo: kritikuojama, ignoruojama, gyvenanti įtampoje, tuomet smegenys išmoksta manyti, kad tokia būsena yra normali. Hipnozės metu, kai sumažėja gynybiniai mechanizmai: naujos, palaikančios žinutės pasiekia gilesnius smegenų sluoksnius, aktyvuojamos sritys, susijusios su savęs verte ir vidiniu atlygiu, formuojasi naujas vidinis fonas: saugumas vietoje spaudimo. Stanfordo neuropsichologiniai tyrimai parodė, kad teigiamos savęs patvirtinimo būsenos aktyvina smegenų sritį, susijusią su savęs vertinimu ir vidiniu stabilumu. Tai reiškia, kad laikui bėgant: savęs palaikymas tampa automatiškesnis, vidinis kritikas silpnėja, atsiranda daugiau vidinės pagarbos ir švelnumo sau.
Kodėl audio formatas yra toks efektyvus?
Balsas tiesiogiai veikia nervų sistemą. Lėtas, stabilus, raminantis balsas: siunčia signalą – čia saugu, mažina kortizolio (streso hormono) lygį, padeda kūnui ir smegenims atsipalaiduoti. Klausantis audio įrašų reguliariai: smegenys pradeda atpažinti šią būseną kaip pažįstamą, ramybė tampa lengviau pasiekiama, keičiasi vidinė būsena net ir kasdienėse situacijose. Tai panašu į treniruotę – tik ne raumenims, o vidinei pusiausvyrai.
Kodėl žmonės jaučia pokytį savivertėje ir meilėje sau?
Meilė sau nėra emocija, kurią galima – priversti būti. Ji atsiranda tada, kai: nervų sistema nebejaučia nuolatinės grėsmės, vidinis dialogas tampa saugus, žmogus pradeda jaustis pakankamas be įrodinėjimo. Hipnozės klausymas kuria būtent šią terpę. Ne per spaudimą. Ne per kovą. O per nuoseklų, gilų vidinį perprogramavimą.
Tai nėra stebuklas.
Tai – biologija, psichologija ir kartojimo galia.
Jeigu ieškai ne dar vienos teorijos, o patyrimo, kuris keičia vidų iš pagrindų –hipnozės audio įrašai yra būtent tam.
Publikacijos nuoroda:
Emily B Falk ir kt., „Self-affirmation alters the brain’s response to health messages and subsequent behavior change“, Proceedings of the National Academy of Sciences, 2015.
Pilnas straipsnis: Self‑affirmation alters the brain’s response to health messages and subsequent behavior change (open access)
Self-affirmation alters the brain’s response to health messages and subsequent behavior change“ – ši fMRI studija parodė, kad savęs patvirtinimo metu padidėja aktyvumas VMPFC, smegenų regione, susijusiame su savęs susiejimu, vertinimu ir teigiamu įvertinimu. Tyrimo metu tai buvo siejama su tuo, kad dalyviai geriau reagavo į sveikatos žinutes ir vėliau pakeitė savo elgesį (jų fizinio aktyvumo lygis padidėjo).
Publikacijos nuoroda:
Jiang H. ir kt., „Brain Activity and Functional Connectivity Associated with Hypnosis“, Cerebral Cortex (2016).
Pilnas tekstas:
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC6248753
Kas svarbu šiame tyrime:
• VMPFC yra viena iš pagrindinių sričių, susijusių su savęs apdorojimu, asmenine reikšme ir teigiamo vertinimo formavimu.
• Savęs patvirtinimo metu ši smegenų sritis aktyvuojasi labiau nei kontrolinėje sąlygoje.
• Didesnis VMPFC aktyvumas susijęs su geresniu emocijų apdorojimu, mažesne gynybiškumo reakcija ir didesniu atvirumu pozityvioms žinutėms — tai mechanizmas, dėl kurio afirmacijos gali padėti mažinti nerimą ir skatinti savęs priėmimą.
Trumpa santrauka iš straipsnio:
• Šio fMRI tyrimo duomenys rodo, kad hipnotinė būsena susijusi su funkciniais smegenų tinklų pokyčiais, įskaitant default mode network (susijusią su savęs refleksija ir vidiniu dialogu) ir kitas susijusias sritis.
• Nustatyta aktyvumo dinamika ir ryšiai tarp regionų, kurie dalyvauja dėmesio kontrolėje, savęs suvokime ir skirtingų jutiminių bei emocinių signalų apdorojime.
• Tai reiškia, kad hipnozė pakeičia tai, kaip smegenys integruoja ir apdoroja patirtį, o ne tik nuslopina reakcijas paviršiuje.
